2011 m. gegužės 2 d., pirmadienis

Poem to myself

Po iš tiesų smagaus ir gana produktyvaus savaitgalio (neskaitant aukščiausio apsivalgymo laipsnio, po kurio net naktį buvau atsibudusi ir sprendžiau Šekspyro vertą dilemą - eiti pavemti ar ne), pirmoji darbo diena irgi buvo labai naši... Kol nepaskambinau į vieną iš institucijų ir pasitikslinusi ar tikrai galima pratęsti terminus atsakymų pateikimui, gavau atsakymą (ir tai po pasitarimo), kad taip - iš karto į ausis įsikišau ausines ir...relax, vadinasi...

Bandau nuraminti savo nervų sistemą, nes iki magistro gynimo liko keturios dienos skaičiuojant su šia, o mano ramybė šią savaitę net mane pačią gąsdina (žinot, kai būna paniški juoko priepuoliai esant graudžiai situacijai), todėl bandau išsisukti nuo visų įmanomų atidėlioti reikalų ir trenkti sau per marmūzę (perkeltine prasme), kad atsigaučiau :)

Tiesa, penktadienį, matyt, kaip ir visas likęs pasaulis (ar bent jau didžioji dalis) buvo pamaloninti karališkosiomis vestuvėmis, ir aš, kaip iki šiol netekėjusi, bandžiau nugaudyti kiekvieną akimirką (nors tuo metu ir buvo darbo diena). Reikia pripažinti, kad nuotaika atrodė daugiau nei elegentiškai ir iš viso, nebūtų galima nei vieno pikto žodžio tarti apie jos išvaizdą on the big day. Tai aš irgi, su savo moteriškių kolektyvu stebėjom per kompiuterius "I will" akimirkas ir žavėjomės, tarsi mūsų kokie giminaičiai būtų tuokęsis... Kas čia per magija su ta pora, kad akių negali atitraukt...? Na bet kuriuo atveju, didžiausios jiems sėkmės.

O aš čia norėjau apipasakoti savo (arba tiksliau mano ir draugės) naują akciją-atrakciją nugvelbtu pavadinimu "Darom (save) 2011". Kadangi ketvirtadienį maukdamos latte iš Coffee Inn'o skundėmės savo gyvenimu (išskyrus tą dalį, kai pasakojau, nuo kada esu įsimylėjusi Mikutavičių ir priverčiau abi mus juoktis iki ašarų), aš pasiūlau, o ji sutiko daryti sau akciją, kurios tikslas išmokti mylėti save ir nustoti skųstis viskuo, kuo tik galima. Pavyzdžiui, pagal planą, nuo tos dienos per visą vasarą turėtume labai rūpintis savo išvaizda (tai jokiu būdu nereiškia, kad špaklius taps mano geriausiu draugu, neduok die), daryti visokias mielas procedūras ir pan., daugiau laiko skirti sau mieliems dalykams (pvz. po gynimo aš ruošiuosi apsilankyti operos ir baleto teatre ir pasižiūrėti bent tris spektaklius mažajame).
Jau kalbant asmeniškai, aš nutariau pagaliau atsikratyti savo džinsų, kaip kasdienio drabužio į darbą ir nusipirkau kelnes. Jos man nelabai patinka, bet vistiek kažkas oficialesnio ir atseit labiau pritinkančio pagal mano pareigas (juokingai skamba, bet ką padarysi). Žodžiu, mokinsiuosi iš naujo į viską žiūrėti pro kitus akinių stiklus, kurie pageidautina bent jau kitos spalvos, nei kad buvo iki šiol. Ir nebesispjaudysiu į visas puses taškydamasi piktais žodžiais ant savo darbdavių. Niekas nuo to nepasikeis ar darysiu taip ar anaip, bet bent jau nustosiu raukytis ir sumažinsiu ankstyvų raukšlių tikimybę.
Pasimokysiu iš protingo dėdės Čekuolio ir jo laimingo gyvenimo paslaptį modifikavusis savo gyvenimui, kiekvieną dieną atrasiu arba patirsiu kažką naujo. Va, pavyzdžiui, šeštadienį sėdėdama močiutės sodelio lysvėje, išsikasiau pernai pasodintus šparagus (ar smidrus, kaip pavadinsi - nepagadinsi) ir sukrimtau. Skonis tobulai tobulas ir nėra ką lyginti su pirktais parduotuvėje (o ir dar už tokią žvėrišką kainą!). Arba va, pavyzdžiui, šiandien gavau kūno ir rankų kremą iš natūralių sudedamųjų dalių ir visiškai apsiseilėjau nuo malonumo... Žodžiu, atradimai ir mėgavimasis...


Ir jau visiškai darbo dienos pabaigai ausyse Leon Somov & Jazzu - Peom To Myself. 
Ir čia visai nesusiję su mano akcija - atrakcija. Tai susiję su vienu nuostabiausiu mano praeitų metų potyriu, kai iki šiol klausantis šios dainos akyse stoja vaizdas, kai dviese su mūsų sena šaunuole mašiniuke važiuojam naktį Italijoje tarp Alpių lietuj lyjant, visiškai nieko nekalbėdami... Tik klausydami šitos dainos. Tarsi leisdami jai kalbėti už mus... Kūnu ėjo šiurpuliai ir mes tik važiavom... Kada nors pasipasakosiu apie tai plačiau, bet šiandien tiek darbo dieną, tiek savo rašliavą pabaigsiu gražiu akordu... Our journey will be long... Pasimėgaukit.  



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą