Ar jums kada yra tekę sustoti ir pagalvoti, ar esate tikrai savo vietoje?
Pastaruoju metu, trumpam išsinarpliojusi iš magistro "galvos skausmų", po darbo turėjau daugiau laisvesnio laiko. Jau dabar susikrimtau, ką gi man reikės veikti, kai visiškai jokios "popamokinės veiklos" taip sakant, nebebus. Jokių mokslų...
Žinau, kad dar kabo svarbiausias darbas - gynimas, tačiau jau trečią dieną po darbo "pridavimo" nejučiom pradėjau generuoti mintis. Reiktų pasidaryti tą, aną, trečią, šeštą... Jei visiškai sąžiningai, per pastarąją savaitę tiek idėjų sugalvojau, kad jas teko susirašyti į savo blonknotėlį, kad neatsitiktų taip, kaip jau buvo milijoną kartų - naujos mintys užkloja senąsias net nespėjus jų įgyvendinti ir jos lieka kažkur dūlėti pamirštos...
Tiesa, visos mano idėjos anaiptol nesusijusios su tiesiogine mano veikla, t.y. profesija. Užtat pastarąją savaitę apėmė nenumaldomas abejonės jausmas, ar aš tikrai esu ir veikiu tą, kas man skirta? Ar neprisimečiau sau nemielos profesijos, kurioje neturiu erdvės interpretacijoms? Ir ar tikrai mano profesija man tokia "nemiela", kad galėčiau taip drąsiai ją apibūdinti?
Šįryt, sėdėdama darbo kabinete, kai dar niekas nebuvo sugužėję į darbus, pagalvojau, gal iš tikrųjų viskas ir yra savo vietoje.
Esu žmogus, kuriam savirealizacija reiškia daugiau nei gražus kabinetas ar geresnis darbas. Gal todėl niekaip nesugebu įsivaizduoti savęs nedirbančios. Prisipažįstu, esu truputį darboholikė. Bet tai anaiptol nereiškia, kad tokia tapau iš begalinės meilės savo darbui. Ne. Tiesiog manau, kad jau tokia esu...
Todėl gurkštelėjusi tirpios kavos su pienu priėjau galutinę, ir mano galva kol kas protingiausią mintį, kad man darbas yra darbas, o pomėgiai yra pomėgiai. Jei paversčiau pomėgius tiesioginiu darbu, tai taptų...darbu. Ir vėl nebebūtų taip smagu.
Nusišypsojusi sau pusę lūpų atsiverčiau blonknotėlį ir nusipiešiau dar vieną eskizą.
O per pietus išsiruošiau siaubti "skudurkių", kaip vadina mano sesė. Didžioji buvo uždaryta, bet mažojoje radau puikų mėlyną megztuką trumpomis rankovėmis, prie kurio prisisegsiu raudoną segę arba susijuosiu dirželiu. Grįžau patenkinta.
Ir kibau į darbus... O grįžusi namo - į pomėgius... Tada galutiniai supratau, rytmečio mintis, greičiausiai, man visiškai pasitvirtino.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą