Happy birthday arba laukiant pasaulio pabaigos.



Žingsniai tolyn



Penktadienį buvau susitikusi su mergaitėm ir visokiom kokiom temom pasikalbėjom. Kaip sakoma, palietėm įvairaus plauko temų klodus :) Visgi, kadangi metai daro savo, teko apkalbėti temas "šeima", "karjera", "nuosavas būstas", "aš po 10 metų" ir pan. Kaip juokavau pabaigoje, liko nepakalbėta tik ta tema, kokių laidotuvių norėčiau... Branda daro savo, kaip sakiau. Be to, sužinojau, kad kažkoks dėdė iš JAV pranašauja pasaulio pabaigą mano gimtadienio dieną ir labai riebiai nusikeikiau, nes, na sorry, bet galėjo paskaičiuoti ir kitaip...

Šeštadienį atsikėliau anksti. Norėjau kuo daugiau valandų dienoje (savo dienoje) praleisti nemiegant... Aštuntą valandą ryto kaip stiebas stovėjau ant baltojo tilto ir su nerimu laukiau savo pirmosios per 25 metus fotosesijos. Nusprendžiau, kad noriu turėti savo nuotraukų, į kurias būtų gera žiūrėti ir po milijono metų, kai būsiu susiraukšlėjusi ir žila, prisiminus viską nusišypsoti. Kaip tariau, taip padariau. Pusantros valandos su nuostabia fotografe lipinėjau tai šen tai ten... ir pamačiusi rezultatą likau apsižavėjusi. Praktiškai, galima sakyti, teko pripažinti, kad "visai nieko aš čia tokia".

Reziumė - pusantros valandos, 500 kadrų, 248 tinkami kadrai, du ansambliai drabužių, dvi poros batų, nukeliauta apie puskilometris ar kilometras, daug šypsenų, išmokta vaidinti "lėlę be emocijų", įsidrąsinta vaikščioti su trumpesnė nei iki kelių suknele. Ir nuotraukos gautos dar tą pačią dieną! Šiuo esu labai patenkinta ir fotografei turėčiau lenkti galvą, nes kiek atsimenu save, niekada prieš objektyvą nesijaučiau laisvai ir dažniausiai pagaunant, kad mane fotografuoja atimu fotoaparatą ir pati pradedu fotografuoti... Čia gi, viskas buvo paprastai smagu ir net vaikinų, važinėjančių su riedlentėm, riedučiais ar dviračiais, nesibijojau :) Buvo net smagu, kai nepažįstamas vyriškis mane fotografavo telefonu nuo tilto ir šūkavo, kad gerai atrodau...

Namo ėjau pakelta galva ir didžiuodamasi savimi - dėl naujų potyrių ir dėl sugebėjimo atsipalaiduoti. Buvau linksma kaip niekad ir džiaugiausi nepakartojamu gimtadienio rytmečiu.

Visgi, gimtadienis buvo ramus, kaip juokavau draugei, nes amžius nebeleidžia smarkiai švęsti ir diena pasibaigė tuo, kad nukritau miegoti kaip vaikas, net nesugebėjau palaukti, kol visi išeis iš kambario :)

Taigi, happy birthdau to myself ir thanks God, žadėta pasaulio pabaiga taip ir neatėjo. Gėda dėdei iš JAV, nes apsiriko jau antrą kartą...