Vakarykštės dienos kitaip ir negalėčiau pavadinti - tik the day of joy. Kažkokia nesibaigianti malonumų, netikėtų gerų žinių ir smagių akimirkų diena. Tiesa, šiandiena visiškai priešinga. Visą kaltę bandau suversti netikusiai pilkam dangui gegužę ir debesims, rodos, sveriantiems po toną su pusę bei pakilusiems nuo galvos, rodos, ne daugiau nei per pusmetrį. Visgi, vakar buvo graži diena ir aš turiu, tiesiog privalau tuo pasidžiaugti.
Taigi, mažiukas aprašymas, kaip ir kodėl vakar garsu ar tik viduje krykštavau iš džiaugsmo kaip vaikas.
Rytmetys, reikia pastebėti, nežadėjo nieko gero. Į darbą nesivėlinau, atvažiavau beveik pusvalandžiu anksčiau, o tai reiškia, kad dieną galėjau pradėti su karštu puodeliu kavos su pienu (dienas visad taip pradedu, bet vakar niekur neskubėjau) ir "Stiliumi" savo kabinete. Kai nieko dar nebuvo. Viduje pasijuokiau iš Stumbrienės, bet aj, ji laiminga gyvendama tokį gyvenimą su tokiom vertybėm, o tai, turbūt, svarbiausia. Kiekvienas pagal save susirikiuoja viską pagal prioritetus į lentynėles. Darbo dienai prasidėjus, užsiverčiau darbais. Kartais mane užpuola baisulinga darbų lavina vien todėl, kad pati ją susikuriu norėdama tą dieną pasidaryti DAUG. Dirbtinis "zavalas" - taip galėčiau apibūdinti tokias dienas.
Per pietus nužygiavau į sporto klubą, nors ryte buvau nusprendusi neiti. Nesigailėjau, nes pasimankštinti ne tik kad sveika, bet man ir būtina. Aš gi milijonais kompleksų dėl savo išvaizdos apsikarsčiusi mergina... Ten gavau dovanų krepšelį batams susidėti už pasiekimus. Buvo miela malonu...
O grįžus sulaukiau žinios, kad atlyginimai sumokėti. Weeee..
Po pietų laukė nemažas iššūkis susibarti ir savo poziciją atlaikyti prieš piktai nusiteikusius kolegas. Barnis, reikia pastebėti, buvo turbūt neišvengiamas ta prasme, kad mano kantrybės taurė, nors ir didelio litražo, bet visgi, riboto, tad karts nuo karto persipildo. Po šio sekė vadovo skambutis į mobilųjį, pranešantis, kad "reikia pasikalbėti". Pirma mintis - atleis iš darbo. Turiu prisipažinti, kad šis darbas (tiksliau darbovietė) nėra geriausia ko gali tikėtis normalus žmogus, bet...pats darbo pobūdis, jau ne kartą daugeliui žmonių esu sakiusi, man patinka. Aš dirbu pagal savo profesiją, man tai patinka ir viskas, ką ištrinčiau iš čia, savo darbovietės, baisulingą netvarką ir nesugebėjimą kontroliuoti, visus "atgalinius" sandorius ir mąstymą, kad "kai atsitiks, tada ir galvosim". Anyway. Pokalbis su vadovu prasidėjo nuo išankstinio sveikinimo jubiliejaus proga (prie šito dar grįšiu) ir prakalba apie mano, kaip profesionalo ir žmogaus užaugimą šioje įmonėje. Žinot, sėdėjau kėdėje ir mąsčiau, kad per šiuos tris metus mano vadovas man sako gerus žodžius antrą kartą. Pirmą kartą tą išgirdau kai atleido mano kolegę iš darbo motyvuodamas tuo, kad aš dirbu geriau. Visgi, vakar išgirdau labai gražių žodžių, daug pagyrų ir kalba baigėsi tuo, kad man didinamas atlyginimas norint motyvuoti pasilikti šioje įmonėje. Prisipažinsiu, savimeilę paglostė, oi, kaip paglostė...
Visa džiaugsminga, kad namų biudžetas padidės ir pasakodama apie darbo dienos pabaigos pokalbį su vadovu savo brangiausiajam, pasiekiau namus. Ir susitarusi, kad šiandien važiuojam pirkti batų, kurių niekaip negaliu nusipirkti jau daugiau nei 2 savaitės, laukiau kol pasirodys buto savininkas, kad galėčiau atiduoti pinigėlius už nuomą. Laukiau labai, nes kirbėjo išsiaiškinti, kur randasi buto rūsys, nes baisulingai noriu atsivežti dviratį, kad galėčiau juo pasivažinėti... Išsiaiškinom, radom! Džiugu. Ir dar suradom senuką senuką lagaminą, kurį jau žadu parisitempti namo ir kur nors panaudoti. Weee...
O shopingo vakar baigėsi puikiai. Nusipirkau dvi (net dvi) poras batų - aukštakulnius klasikinius gan aukšta pakulne ir mažučiukus balerinos batelius, kuriuos tampysiu šiokiadieniais. Visgi, jei jūs žinotumėte, kaip sunku man nusipirkti batus dėl kojos dydžio, stengiantis per daug neišlaidauti, suprastumėte, kodėl dvi poros batų per vieną dieną man yra didžiulis džiaugsmas.
O didžiausias džiaugsmas apėmė apsilankius pas laikrodininką, kuris patikino, kad mano už 9 litus Humanoje pirktą laikroduką galima pataisyti pakeičiant jam mechanizmą! Weeee...
Ech... Vakar diena buvo smagi... Gaila, šiandien kažkaip viskas atvirkščiai - liūdna, niūru, nyku...
Na bet kiekvieną dieną stebuklų, džiaugsmų ir malonumų tikėtis būtų jau prabanga :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą