Praeitą savaitę drąsiai sau ištariau, kad viskas back to normal - vadinasi, vėl pradedu gyventi savo ritmu. Išsikapsčiau iš žiemos miego ir supratau, kad atėjus pavasariui turiu daug ką nuveikti. Nors pirmieji sodinukai jau pasodinti (su brangiuoju vylingai tikimės, kad špinatai ir svogūniukai užaugs ant palangės), tačiau dar gausybė visokių prieskonių, salotų ir šiaip auginukų vis dar guli pakuotėse - tik sudėlioti pagal sodinimo datas, kad neužsimirščiau, kada ką reikia sėti. Jaučiuosi šiek tiek Brie iš “Nusivylusių namų šeimininkių”, jei nežiūrėsime namuose tvyrančią visišką betvarkę.
Šiuos malonius darbelius žadu pasidaryti tik nuvažiavusi pas močiutę. Bet, dievaži, tai tikras malonumas, nors dar nebuvo nei vieno karto, kad viskas, ką esu pasodinusi grąžiai ir sudygtų. Bet gražūs norai man yra svarbiau nei nesėkmės juos įvykdant. Kitą vertus, laikausi nuomonės, kad kiekviena nesėkmė duoda puikią progą mokintis iš klaidų. Anyway. Tai tėra vienas iš mano pavasarinių džiaugsmų.
Kaip ir visada, pavasaris pasitinka darbų lavina. Kažkada sėdėdama savo virtuvėje pamąsčiau, ir turbūt teisingai, kad žiemą savo apsukas sumažinu kokius 20 kartų, na iki tiek, kad galėčiau išgyventi, bet kad kažkuo papildomai užsiimčiau, jėgų nebeužtenka. Vadinasi, ganėtinai natūralu, kad pavasaris ateina su lavina, kuri, šiaip jau, atsibudusiai iš žiemos miego man, yra visai maloni.
Šį pavasarį galėčiau pavadinti turbo pavasariu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dar vasario mėnesį susigalvojau sau užsiėmimų, į kuriuos pamažu įsitraukiau ir kurie dabar suryja beveik visą mano laisvalaikį, bet aš nė kiek to nesigailiu. Galiausiai, po penkių metų pertraukos, susiruošiau laikyti vairavimo egzaminus. Pagalvojau, kad šis laikas yra tiesiog perfect, kad pagaliau galėčiau sėsti už vairo turėdama tam teisę. Mano brangusis kartu pasišovė laikyti A kategorijos teises, tad kartu pradėjom mokintis, bet šis spartuolis vakar jau išsilaikė teoriją, o aš vis dar laukiu pažymos iš narkologo (OMG).
Ta proga, egzamino išlaikymo, šiandien sugalvojau suruošti provansiškus pietus (ryškiai paveikta pavasario)…
Nepaisant visų šių mano užsiėmimų, iš kurių aprašiau čia tik vieną, manęs laukia baisulinis baubas, pavadinimu “trečdalis magistrinio darbo”, kurį turiu priduoti iki sesijos pabaigos. O tai yra iki gegužės pabaigos, o tai kartu yra ir už pusantro mėnesio. Nepradėtas net pirmasis sakinys. Laukia darbas… Bet nieko, viskas yra sutvarkoma. Tikrai.
Ir viskas grįžta į senas vėžes. Here I go again… Pilnu rėžimu ir pajėgumu. Dievinu pavasarį. Ir kaip pasakytų mano buvęs grupiokas - for real!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą