Šiandien darbe esu tik antra diena, o jau nuo vakar galvą skauda nuo neįveikiamų užduočių, kurių gavau iš savo vadovo. Atrodo, kad kartais žmonėms sunku suprasti, kad aš nesu visų galų meistras, o teisininko darbas neapima visų įmanomų sričių.
Anyway.
Pirmąją savo atostogų dalį aprašiau čia, todėl judu tolyn.
Antroji atkarpa - Palanga.
Kaip jau minėjau, pasitaikius blogam orui, šiek tiek pakoregavom savo planus. Į Palangą turėjom vykti antradienį iš ryto. Tačiau apsipirkę ir pietaudami lietui pliaupiant nusprendėm, kad važiuojam šiandien, t.y. pirmadienį.
Taip ir iškeliavom. Kelionė buvo įdomi, nes, jau minėjau, pasirinkom keistą maršrutą - per kaimelius visokius ir mažus miestelius. Visą kelionę pro langą stebėjau skrajojančius gandrus ir tamsius didelius debesis, kurie tarsi išsiliejusios naftos dėmės klojo dangų.
Visgi, kuo toliau važiavom į vakarus, tuo stipriau oras gerėjo. Debesys traukėsi, kur ne kur savo spindulį iškišdavo saulė, o pasiekus pajūry saulės jau visiškai nebeužstojo debesys. Jų ten tiesiog nebuvo. Labai džiūgavau.
Galiausiai, susiradę vietą, kurioje apsistosime iki savaitės pabaigos, išsitempę lagaminus jautėmės gerokai pavargę. Aš, tiesą sakant, jau nebepamenu, ar tą vakarą dar ką nors veikėme, išskyrus kelionę į parduotuvę (taip, taip, brangusis užsimanė alaus...).
Nors buvau pavargus kaip žemdirbys po bulvių kasimo, jaučiau mažytę palaimą. Reikia pripažinti, kad butas, kuriuo mums leido pasinaudoti brangiausiojo direktorius, buvo tikrai įspūdingas. Na gerai, ne įspūdingas, tačiau po namelių prie ežero man ten viskas atrodo ohoho, kaip gerai. Svarbiausia kaip sakiau - dušas vietoje. Ir terasa, kurioje ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienes valgėme visą laiką, kurį praleidome Palangoje. Ir yra vietos išsitiesti jogos kilimėlį...
Tiesa, su terasa apturėjau labai juokingą nuotykį. Aš paprasčiausiai nepastebėjau, kad terasa yra padalinta į dvi zonas, t.y. atskirta stikline pertvara. Todėl norėdama išmesti raktus nuo automobilio pro balkoną, nusprendžiau, kad geriausia tai būtų padaryti iš kitos terasos pusės. Ir žengusi porą žingsnių visu ūgiu tėškiausi (tikrąja to žodžio prasme) į stiklą. Gumbas kaktoje buvo tris dienas. O skauda iki šiolei prilietus tą vietą. Na bet juoko buvo nemažai.
Taigi, visos mūsų dienos Palangoje prasidėdavo nuo pusryčių terasoje ir pusdienio paplūdimyje. Nuolatos su savimi tampiausi knygą, todėl jau ketvirtadienį nebeturėjau ką skaityti. Praktiškai, galiu pasakyti, kad net šiek tiek įdegiau. Todėl atostogų tikslas kaip ir pasiektas. Dabar nebeatrodau kaip ką tik iš ligoninės paleistas ligoniukas. Net močiutė sekmadienį suskėlė, kad dabar aš jau atrodau graži (cha!).
Kadangi turėjome galimybę pasinaudoti ir dviračiais, sakyčiau, būtume begėdžiai, jei ją būtume paleidę vėjais, todėl jau antrą dieną išsiruošėm paminti pedalus ir apžiūrėti miesto. O apžiūrėti mums buvo ką, nes Palangoje abu buvome bene pirmą kartą (kažkaip visad aplenkdavom šį kurortinį miestą ir rinkdavomės ką nors kitką). Planuose buvo botanikos sodas, bet kol mes pamynėm iki jo, šis jau buvo uždarytas. Teko atidėti kitai dienai. Visgi, botanikos sodą aplankėm. Patiko. Ypač prieskoninių augalų ir vaistažolių lysvės... Silpnybė.
Aišku, reikia pripažinti, kad Palanga su savo "karšti čeburekai, šaltas alus" ganėtinai juokingas miestas. Visur pilna D&G, Armani ar kitokių "brandų" gerbėjų, kurių tautybė dažniausiai - rusai ir kurie pagarbą garsiems prekių ženklams rodo kaip išmanydami (ir visai nesvarbu, kad prekės yra neoriginalios ir buvo įsigytos Gariūnuose ar Gelžniko parduotuvėje, kaip pasirodė). Visgi, sakiau, jei norisi fotografuoti žmones, būtina nuvykti į Palangą. Ten jų - visokio plauko. Nuo grojančio "zuikio" iki "bling bling" soliariumo aukų.
Brangusis visiškai neatsispyrė palangiškoms pagundom ir išragavo visus vasaros Palangos perliukus - keptus vaflius su šokaladu, spurgytes, kebabus (kaip be kebabų). O aš atradau skanią latte. Visi su savais atradimais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą