Voveraičių sriuba

Šią savaitę per jogos užsiėmimą instruktorius pasakė vieną labai man asmeniškai skvarbiai į vidų įlindusį teiginį, kuris, be abejo, niekam nebuvo naujiena - "norėdamas kažką keisti, pradėk nuo savęs". Paprastai žodžiai man retai padaro įspūdį, tačiau šiai taisyklei smegenys kažkodėl pritaikė išimtį. Dar visą vakarą apie tai galvojau.
Iš tiesų, pakeisti save, užuot stengusis keisti kitus, yra nepaprastai sunkus darbas. Ir jis neapsiriboja aštuoniomis valandomis per dieną, penkiomis dienomis per savaitę...

Žodžiai žodžiais, o darbai - darbais. Kaip buvau sau prisižadėjusi - šią savaitę išsiviriau voveraičių sriubos.
Reikia pasakyti, kad po lietingo savaitgalio, kuriuo jau buvau bepradedą skųstis, gavau krepšelį lauktuvių su mano mėgiamomis voveraitėmis. Žinau, kad daugelis visiškai nevertina šių grybų, neva priklausančių labai žemai kategorijai, bet... Aš juos labai myliu. Kartais turbūt vien dėl jų spalvos...

Taigi, norint ragauti sriubytės pietums, reikia:

1. Geros saujos voveraičių;
2. 1 svogūno;
3. 1 morkos;
4. 1 bulvės;
5. kalendros žirnelių;
6. 1 litro daržovių sultinio;
7. druskos, pipirų.

Visų pirma reiktų pasiruošti voveraites - jas išvalyti, nuplauti ir gerokai apvirti. Jos turėtų būti minkštos.

Tuomet pasiruošti daržovių sultinio (gėda prisipažinti, tačiau aš naudojau "kubelius", todėl mano sultinio pasiruošimas buvo labai paprastas - tiesiog įmečiau kubelį į verdantį vandenį), sudėti pjaustytą bulvę, morką, svogūną (aš dedu visą galvą ir išvirus sriubai jį paprasčiausiai išimu), pagal skonį įberti pipirų, įmesti 4-6 kalendros žirnelius, jei trūksta druskos, padruskinti. Ir virti.

Viskas ganėtinai paprasta - simplicity is the key.