2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Vakar diena prasidėjo džiaugsmingai, o baigėsi su nusivylimu. Nes draugė brūkštelėjo laiškutį iš Londono su naujiena, kad gavo darbą. Ne juodą. Ofise. Valstybinėje tarnyboje. Džiaugsmo banga. O vakare, gal tiksliau jau naktį, kai baigiau savo magistro pirmąją dalį, susigriebiau, kad negeros paraštės paliktos mano kompe. Susitvarkiau. Rezultatas - dviem lapais trumpesnis darbas. Nusivyliau. Žinau, kad ne lapuose esmė, bet kai pasidariau paskutinį prieš miegą puodelį arbatos, savimi didžiavausi - jau visi 15 lapų. Apsigavau. Ech. Bet diena buvo produktyvi, net labai.
Šiandien, atvirkščiai nei vakar. Rytą pradėjau nuo savo darbo knygos ir vajej… Bloga dienos pradžia. Kadangi 10 d. buvau priverstinose atostogose, darbų prisikaupė milijonas. Jei sudėčiau viską į vieną krūvą ant stalo, matyt, pro ją nebegalėčiau matyti savo kolegės, sėdinčios priešais mane. Arba kitos, sėdinčios man iš kairės. Taigi, susiėmiau - prisibraukiau raudonai super svarbius darbus, ant spalvotų post-it lapelių prisirašiau užduočių, suskirstydama darbus į kelias grupes. Žodžiu, pasiruošiau darbo dienai. Gaila, kad geri norai tuo ir pasibaigė… Tinginys užkariavo mane per keletą sekundžių ir dabar sąžinė graužia. Net užsiverčiau knygą, kad akių nebadytų. Kaip gyvas priekaištas.
Užtat, kaip visada, kai turiu milijoną darbų, sumąstau kažką kitką. Todėl net nesąmoningai įsijungus interneto naršyklę, surinkau savo praeitų metų puslapio - atradimo adresą ir vėl pasinėriau į gražius dalykus. Galvoje susproginėjo porą idėjų, kaip tiek popkornai mikrobangų krosnelėje, bet jos irgi atgulė į jau nebeaprėpiamą ir nebesuskaičiuojamą galybę kitų idėjų, kurios taip pat susproginėdavo, kai man tekdavo mokintis arba dirbti. Likimo ironija, ką? Pačios geriausios idėjos ateina tuomet, kai nėra laiko joms įgyvendinti… Gaila, bet dauguma jų, kad ir kokios šaunios bebuvo, nublanko, pasimiršo arba buvo užkrautos kitomis idėjomis…
Taigi, šiandien esu absoliučiai neproduktyvi ir dėl to man šiek tiek gėda. Bet užtat atrodau rimtai - su švarku ir marškiniais, nuolatos kažką rašanti kompiuteryje (čia tik aš žinau, kad blog’ą rašau) :D
Sėkmės šiandien, kad ir kokia ji bebūtų ;)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą