2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Savaitgalinis reziume

Savaitgalis, ko gero, vienas iš pirmųjų šį pavasarį, buvo toks rezultatyvus/naudingas ir visoks koks, kad net smegenis spaudė. Tik sekmadienį vakarop visiškai atsipalaidavau ir nuo to atsipalaidavimo net pykinti pradėjo. Kažkuo vistiek reikėjo užsiimti.
Apie viską nuo pradžių. Šį šeštadienį visoj Lietuvoj, kaip žinia, klegėjo akcija "Darom". Aš nusprendžiau neprisijungti ir geriau "daryti" savo namus. Žinau, žinau, shame on me... Bet idėja pasitvirtino beveik 100 proc. (kalbu apie namų "darymą"). Liko netvarkytos dvi spintelės virtuvėje ir spinta kambary (4 val. dienos iškėliau baltą vėliavą ir pasidaviau...). Galiausiai nuodėmingai suvalgiau tris sausainius (velnias, man jų negalima, bet ką daryt silpnam žmogui? Viską kaltę suverčiau PMS'ui - bent tokia iš jo nauda).
Užtat vakare, kai brangusis nuėjo miegoti (prisipažinsiu, man kartais patinka panaktinėt su savimi), sukaliau iš esmės dvi genialias idėjas. Pirma, pasigriebiau iš tašiuko seną, kolegės dovanotą blonknotėlį visokio plauko notes žymėtis. Išsikirpau du kartono stačiakampius, nusipjoviau vienos palaidinės, jau dvi savaites gulinčios maiše su paskirtimi "atiduoti bomžams" rankovę ir...pasidariau naują ir mano akiai visai gražią knygelę...per pusvalandį. Rezultatu patenkinta iki šiol ir dar vakare pasižadėjau, kad čia pirmas, bet ne paskutinis bandymas. Pasirodau: Priekis

 Nugarėlė
Antra, atsivertus savo laptop'ą, staiga prisiminiau, kiek vargelio apturėjau ieškodama jam tašiuko. Nes standartiniai baisiai neįdomu, nes nestandartiniai ir originalūs kainuoja man neįkandamus pinigus, TODĖL, man nepaaiškinus iš kur nusėdo mintis, kurią tikiuosi, pasipuikuosiu kai tik ją įgyvendinsiu ;)

Sekmadienis, gi, jau seniai buvo planuojamas. Tiesa, mano planavimo čia buvo nulis. Vykom į motokroso varžybas. Kaip juokiausi - oficialiai atidarėm motokrosų žiūrėjimo sezoną.
Ir tai negali vadinti melu, nes pastarąją vasarą tokio pobūdžio varžybose buvau gal septynis kartus ir žinau, kad šią vasarą (ir dar pavasarį) bus iš esmės tas pats. Visgi, reikia pripažinti, kad didelio pasitenkinimo ten nerandu, bet... Būtent čia, t.y. varžybose išmokau fotografuoti judesį.

Kuo esu beprotiškai patenkinta iki šiol. What is more, nuotraukos, jei susirandu gerą tašką, būna nuostabios, o ko man kartais daugiau ir bereikia... Plius, tokie renginiai mane baisiai žavi iš kitos, kiek keistokos pusės, bet kartais tik dėl to ir galima reziumuoti - važiuoti reikėjo. Prisipažinsiu - verta čia atvažiuoti pasižiūrėti į merginas. Va, pavyzdžiui, vakar mačiau mergytę su sijonėliu iš esmės nedengiančiu užpakalio ir batukais ant kulnų (jūs juk nutuokiate kokiose dažniausiai vietose vyksta motokroso varžybos?). Vien vaizdas, kaip ji kopdama į kalną taisosi sijonėlį, jei galima taip pavadinti, verta milijono. O bridimas po purvą su aukštakulniais buvo iš viso neįkainojamas.
Nors vakar nusprendžiau fotoaparato neimti, visgi, po pusantro valandos pasigailėjau. Bent jau tą mergytę būčiau nufotkinus... :/
Anyway.

Kitą savaitgalį Velykos, o tai man kartu reiškia, kad varysim į sodą ir kepsiu vištieną ant grotelių (Jėzusmarija, kaip skanu).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą