Praeita savaitė, reikia pripažinti, man buvo sunki tiek emociškai, tiek fiziškai. Atrodo, nieko svarbaus nei nudirbau, nei padariau, tačiau penktadienio darbo pabaigos laukiau kaip išganymo.
O savaitgalis buvo toks, kad net šiandien, pirmadienį, vis dar jaučiu visas puikias emocijas, plūdusias per tas kelias dienas į mane tonomis. Greičiausiai todėl šiandien darbai einasi lyg iš pypkės, aš esu laiminga ir besišypsanti ir, kol kas, niekam neleidžiu atimti iš manęs šio džiugesio, likusio po tų trumpų atokvėpio dienų.
O tokio savaitgalio aš galėčiau drąsiai palinkėti visiems.
Žinot, kartais pailsėti galima su puikia kompanija draugų, kai norisi būti apsuptam tau artimų žmonių, dalintis juoku ir visu kitu. O būna, kad pailsėti norisi vienam. Šiam savaitgaliui jokių planų neturėjau. Ir tai turbūt buvo tik į gerą, nes planų neturėjimas paprastai siejasi su galimybe daryti kas šauna į galva. Kaip vaikystėje, kai neturi nei daug pareigų, nei darbų, nieko. Tiesiog vieną akimirką pilstai smėlį dėžėje, kurią sukalė senelis, o kitą - migdai lėles pietų miego. Tiesiog...kas šauna į galvą.
 |
| Pirmosios braškės iš močiutės sodo |
Kažkokiu keistu būdu traukiau į save teigiamas emocijas. Rodos, uodžiau vėsos kvapą, mėgavausi lietumi, sėdėdama suręstoje pavėsinėje ir gėrėjausi betamsėjančiu paros metu. Ir taip visas dienas - net sekmadienį, kai įsirengiau mini "ofisą" toje pačioje pavėsinėje, kad galėčiau užbaigti pažadėtą sutartį. Ne erzinausi dėl darbo savaitgalį, o kaukšėjau klavišais gėrėdamasi viskuo - pjūklo garsais, kai brangusis pjovė žolę, vėsa, kurį buvo užsilikusi po naktinio lietaus, karšta arbata... Pasiėmiau viską, ką galėjau.
Visiška ramybė ir malonumas.
Net vakar jau grįžus namo, prieš einant gulti, dar kartą pakartojau - buvo smagu. Net nedrįsau purkštauti, kad ryt į darbą. Tiesiog bijojau nuvyti man ant peties sėdinčią maloningumo fėją.
Kai gerai pagalvoju, greičiausiai viskas taip nutiko todėl, kad šį savaitgalį, kaip reta kurį, praleidau daugiausia viena - nebuvo nei šurmulio artimųjų, nei draugų... Tiesiog sėdėjau pati su savimi, savo knyga, savo muzika, savo gėrimu. Ir mėgavausi.
Sekmadienį net pagalvojau, kad taip norėčiau išsisaugoti tą akimirką į savo kietąjį diską smegenyse, kai sėdžiu sau su Haruki "Norvegų giria", geriu šaltą mėtinį vandenį, o fone groja lounge muzika ir tik kur ne kur įsiskverbia kitokie garsai. Ctrl+S.
Viskas taip melancholiška, kad atrodo iš malonumo galima užmigti kaip katinui prieš saulę.
Matyt, emociškai atsigauti man būtent to ir reikėjo.
Todėl visiems linkiu nuostabių savaitgalių, kuriems praėjus dar pirmadieniai alsuotų tokiom pačiom gerom emocijom, nesvarbu kokiu būdu tie savaitgaliai praleisti buvo.
Ir pabaigai, smagūs bandymai pasižaisti su kepsinine virto visai smagiais naktipiečiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą