2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Pamąstymai apie maisto gamybą

Kadangi po operacijos praėjo jau dvi paros, o aš jau esu namuose ir, nepaisant to, kad man šiek tiek visur maudžia, tempia ar šiaip tiesiog skauda, neberimstu savam kailyje ir noriu kažkuo užsiimti.
Sėdžiu savo nuomojamo buto virtuvėlėje, kurią savo pastangomis pasivertėme jaukia ir malonia, susisukusi šlapius plaukus į turbaną (valio, jau galiu pati juos išsiplauti) ir strateguoju. Kaip visada - nepamainomas atributas - didžiulis puodelis citrinų arbatos.
Girdžiu kaip manasisi užsnūdo bežiūrėdamas savo “Discovery” garsiai šnopuoja kitam kambaryje.
Ryt mums šventė, tad šiandien nusprendžiau (o daugiau ir neturėjau ką veikti), kad pasiversiu tą dieną labai gražia. Tad pradžiai - maistas.
Maistui nesu išranki. Tačiau problema kiekvieną kartą atsiranda tuomet, kai reikia ruošti maistą ne sau vienai, o dviems asmenims. Manajam maistas, tai būtinai mėsa. Ech, kiek daug žmogus praranda… Nes pasta, rissoto, salotos (jau nekalbu tik apie lapines salotas) yra užkandžiai ir ne ką daugiau. Susisiaurinau paiešką, ką būtų galima pagaminti.
Kas kartą, kai tenka sugalvoti kažką naujo, idėjų ieškau svetimuose, kaip juos vadinu, “food bloguose” ir kiekvieną kartą negaliu atsistebėti žmonėmis, rašančius šiuos blogus. Gerąja prasme. Iš kur tiek idėjų pas juos??? Kartais net baltai pavydžiu… Mano ruošiamas maistas dažniausiai esti ganėtinai paprastas. Aš iki šiol nežinau kaip teisingai atskleisti kokosų pieno skonį, su kuo jį galima naudoti ir pan., o štai, pilna puslapių, tik netingėk paieškoti, kur žmonės aprašinėja dar ne tokius “atradimus” ir jų panaudojimo būdus. Užskaitau.
Šiaip nemėgstu skaityti svetimų blogų, o ir savajį rašau ne dėl to, kad kažkas skaitytų/komentuotų ir pan. Ne čia pagrindinis tikslas. Aš tiesiog kartais mėgstu parašinėti… O food blogus skaitau. Ir kartais labai įdėmiai. Jau seniau buvau nusprendusi, kad maisto blogai (man asmeniškai) yra patys estetiškiausi. Grįžtant prie temos “iš kur tie žmonės traukia tiek idėjų”, aš drąsiai galiu prisipažinti, kad savuosius receptus aš dažniausiai ir traukiu iš būtent šių blogų, t.y. maisto blogų.
Taigi, kad jau ryt pas mus šventė, vėl sėdau prie interneto, nes, kaip jau sakiau, nuosavų idėjų maisto ruošimo tema mano smegenys negeneruoja, tad tenka jas “skolintis” iš kitų.
Šį kartą pirmiausia aplankiau Oliverio puslapį ir išsirinkau lengvai bei greitai pagaminamą patiekalą iš vištienos. Bus skanu. Kartu, panaršiusi po keletą blogų susiradau lengvų užkandžių ir salotų receptėlių.
Viskas atrodo gražu, bet kartais širdelę suspaudžia - ar čia aš viena tokia nevykelė negeneruojanti minčių maisto gaminimo tema ar čia keliu problemą, kur jos nėra?
Atrodo, gaminti man sekasi, viskas lyg ir gaunasi skanu, tačiau pačiai kažką sumąstyti sunku.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą