2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Apie artėjančias atostogas sau

Taigi, šiandien paskutinė (vajej, ir dar sutrumpinta viena darbo valanda) diena prieš mano išsvajotąsias atostogas. Aišku, baigusi bakalaurą ir studijuodama magistrą uždirbu tiek, kad negaliu sau leisti net Lietuvoje išsinuomoti kokio padaraus viešbutuko pajūryje, tad man nieko kitko nebelieka, kaip tiesiog susidėlioti savo atostogas, kurios, pabrėžiu, truks visas 10 dienų, pagal savo piniginę, kurioje, vajej, vajej, bet kaip visad švilpia vėjas.
Anyway, į pajūrį aš vistiek važiuoju, nes jau taip gavosi, kad viešbutuką man atstos buvę pionierių nameliai (kaži kaip jie atrodo viduje?) už 25 Lt parai, taigi 75 Lt 3 paroms. Džiaugiuosi už tai, nes tai kartu reiškia, kad liks pinigų ir su draugais į Palūšę nulėkti bei pasiplaukioti su valtimis/kanojomis/baidarėmis.
Taigi, stumiu kaip įmanydama šią dieną pirmyn, kad kuo greičiau ji baigtųsi, nes tada, 16.30, galėsiu ramia širdimi uždaryti kabineto duris, palikti savo lietuviškąjį “The Office” kolektyvą ir bėgti pirkti pomidorų (o vakare ir maudymosi kostiumėlio). Suruošiu visus darbus namuose, pagaminsiu vakarienę, išsišiepusi lauksiu savo brangiojo ir būsiu laiminga laiminga, nes ATOSTOGOS PRASIDĖJO.



Taigi, apie mano atostogas.
Kaip jau prasitariau, važiuoju į pajūrį, o jei tiksliau, į Nidą. Su brangiojo broliu bei jo mergaite, kuri, reikia irgi pažymėti, skirtingai nei visos iki šiol buvusios jo mergaitės, man nuoširdžiai labai patinka ir, nors matėmės tik du kartus, manau, kad tai geriausia, ką brangiausiojo brolis turėjo iki šiol. Čia subjektyvi nuomonė.
Po savo pasivaikščiojimų pajūriu su nauja suknele, kurios man vakar verkiant įsireikėjo (o tai gan keista, nes niekad iki šiol taip nebuvo, o dar keisčiau yra tai, kad įsireikėjo suknelės, nors aš jų beveik nenešioju. Tačiau, vakar vos neverkiau, kai apėjusi 4 parduotuves neradau tokios, kokios noriu. Ačiū dievui, viskas baigėsi laimingai, ir ji jau guli pas mane ant batų dėžės), važiuosiu namukų, pas mamą ir senelius. Isn’t sweet, a?
O tada aplankysiu savo draugę. Ji ruošiasi atostogauti savo sesers sodyboje ir, manau, bus smagu kartu pasibūti. Tik neilgai, nes aš dar planavau nuveikti kelis naudingus darbus namuose, tad manau vienos paros pilnai užteks. Galų gale, matysimės dar dažnai.
Apie naudingus darbus. Aš visad prisigalvoju sau veiklos, kad, ne duok dieve, neleisčiau laiko veltui, tačiau atėjus atostogoms, dažnai taip ir darau, tačiau tradicija yra tradicija ir šiemet vėl krūva planų. Tiesa, žymiai mažiau nei pernai, tačiau vis tik. Vakar nusipirkau dirbtinės odos, ir dievaži, nesvarbu kiek man tai kainuos, pasiųsiu sau rankinę. Taip, aš tik kartą tą buvau dariusiu, bet šventai tikiu, kad man pavyks, taigi, tai pirma. Antra, įkalbėsiu sesę su manimi daryti auskarus, ir vėlgi, šventai tikiu, kad man pavyks. Kadangi darbe palieku nebaigtą vieną reikalą, nes tiesiog nieko ten nesuprantu, reikės truputį laiko skirti mokymuisi, nes vajej vajej, prekių ženklų teisės aš taip puikiai neišmanau ir tai bus trečia. Visa kita gan smulku ir man ne tiek įdomu/reikalinga, tad visai nesvarbu.
Po viso šito, kadangi viena mano draugė grįžta iš Anglijos.
Anyway, vis tik galvoju, kad tai pirmosios mano atostogos, kurias turėsiu tikrai atostogavimui, o ne mokslui ar kitokių reikalų tvarkymui, tai, vėlgi, šventai tikiu, kad net su mano piniginės turiniu, jos bus best ever.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą